„Crazy Ones“ arba tik pakvaišęs žmogus gali būti Mokytoju!

2018-06-27

Jeigu, perskaitę antraštę, piktdžiugiškai pamanėte: „Va, buvau teisus, tik bepročiai dirba Lietuvos mokyklose!“, turiu jus nuvilti… Žodį „pakvaišęs“ vartoju pirmiausia versdama iš anglų kalbos žodį „crazy“ pagal vis labiau populiarėjančią jo kitą prasmę „extremely enthusiastic“, t.y., nepaprastai entuziastingas. O antra, rašau galvoje vis skambant žymiai kompanijos „Apple“ reklamai „Think Different”: „Here’s to the crazy ones…“. Kas nesate jos matę, siūlyčiau būtinai pažiūrėti anglišką ar bent lietuvišką jos versiją, o tik tada skaityti toliau! P.S. Išimtis būtų mokytojų atlyginimai, šiai temai – pritariu – tiktų ir pagrindinė žodžio reikšmė…

Kodėl rašau? Todėl, kad pasibaigus mokslo metams, pirmąją savo atostogų dieną vis dar negaliu pamiršti darbo ir įspūdžių, kurie kartojosi visus metus: lankydamasi įvairiose Lietuvos mokyklose su seminarais, renginiais ar projektais, sutikau daugybę nuostabių mokytojų, išskirtinių asmenybių ir be galo šviesių žmonių, apie kuriuos tiesiog negaliu nerašyti. O begalvojant, ką jie turi bendro ir iš kur sklinda jų šviesa, ryškėja jiems visiems būdingas mano jau minėtas  bruožas – nepaprastas entuziazmas! Jie tikrai pamišę dėl savo idėjų, noro dalintis jomis su mokiniais, padėti jiems augti ir keisti pasaulį!

Jie tiek pakavišę, jog gali iki ryto 5-os valandos stebėti danguj žvaigždes, mokydamiesi jas skaityti, kad vėliau galėtų to mokyti savo mokinius, tuomet pamiegoti porą valandų, o 9 valandą jau rinktis į kitus mokymus. Jie gali važiuoti kelis šimtus kilometrų už savo lėšas vien tam, kad galėtų stebėti kolegų vedamas atviras pamokas ir pasisemti idėjų, kurias pritaikys savo pamokose. Dar daugiau, jie ne tik patys važiuoja bei mokosi, bet noriai priima į savo mokyklas bei klases kitus mokytojus ir daro tai net savo atostogų metu, skubėdami į renginį tiesiai iš sodybos ar net aerouosto. Jie gali pravesti šešias pamokas, o po jų iki vėlaus vakaro dar ir mokytis patys…

Jie pilni tokio entuziazmo padėti vaikams augti ir rūpesčio jais, jog gali ateiti į mokyklą 7 val. ryto, kad vaikas, kurį tėvai važiuodami tokiu metu į darbą palieka mokykloje, nesijaustų vienišas. Jie gali nevalgyti saldumynų visą mėnesį, nes pažadėjo savo mokiniams, kad darys tai kartu. Vakare po renginių ar iš po kelionių, jie patys veža mokinius namo, jei tėvai negali jų parsivežti. Jie gali savo rankomis visos klasės mokiniams pasiūti šokių rūbus, sukurti dekoracijas scenai ar kaukę vaikui, kurio tėvai pamiršo tai padaryti… Jie gali iškarpyti šimtus drugelių, kad padarytų staigmeną ryte į paskutinę pamoką susirinkusiems mokiniams.

Šie mokytojai aukoja savo laiką ir pinigus, kad padėtų mokiniams mokytis ir siekti asmeninių tikslų. Ryte skubėdami į mokyklą, jie užsuka dar ir į mėsos parduotuvę, kad nupirktų inkstą biologijos bandymams. Arba visą dėžę bananų eksperimentams. Arba savo lėšomis spausdina bei kopijuoja mokiniams įdomesnę mokomąją medžiagą, perka jiems mokymo priemones ar net rūbus…  Jie perka sau robotus ir planšetes, kad pirma patys išmoktų jomis naudotis, o paskui pamokytų ir mokinius. Jie lydi mokinius į keliones iš savo lėšų mokėdami už viešbučio kambarį, pietus ir pan. Jie gali naktį kartu su mokiniais praleisti aerouoste, miške ar klasėje – kur tik mokinių fantazija juos benuvestų.

Jie tokie kūrybingi ir išradingi, kad gali per naktį paruošti nuostabų scenarijų mokinių šventei, iš autobusų parko parsivežti stotelės kelio ženklą ir papuošti juo sceną mokinių išleistuvėms. Dainuoti mokiniams, šokti, vaidinti snieguoles, boružes ar net raganas. Valandų valandas kartu su mokiniais kurti nuostabų pakeisto miesto veido maketą ar pozuoti pašėlusioms foto sesijoms. Perdažyti visus klasės suolus vėliavos spalvomis. Pačiais nuostabiausiais karpiniais puošti mokyklos langus kiekvienos šventės proga. Savo rankomis daryti mokiniams mielas dovanėles ir apdovanojimus, kurti filmus ir leisti klasės knygas.

Nepažįstate tokių mokytojų? Jums tikrai nepasisekė… Aš pažįstu kiekvieną jų ir galėčiau vardais vadinti, tik bijau, kad visų atostogų neužtektų visiems jiems ir jų pakvaišusioms idėjoms išvardinti. Atpažinote save? Lenkiu prieš jus galvą ir dėkoju iš visos širdies kaip kolegė ir kaip mama! Duok, Dieve, jums ištvermės bei kantrybės neprarasti to entuziazmo ir tikėjimo bei noro keisti pasaulį, kad tokių pakvaišusių mokytojų Lietuvoje būtų kuo daugiau! Bent jau kol pagerės finansinė ir paramos mokytojui situacija…

Gerų atostogų visiems Jums, mielieji Mokytojai!