Planšetiniai kompiuteriai Europos mokyklose bus plačiai naudojami jau 2015 m., o Lietuvoje?!

2014-10-10

Šią savaitę Europos Komisija ir grupė „New Media Consortium“ (JAV įsikūrusi ne pelno organizacija, subūrusi švietimo technologijų ekspertus) pristatė Europos mokykloms skirtą projekto „Horizontas“ ataskaitą. Joje aptariamos tendencijos ir technologijų raida, kurios, kaip numatoma, turės įtakos švietimui per ateinančius penkerius metus. Kuriant ataskaitą bendradarbiavo 50 įvairių sričių švietimo specialistų iš 22 Europos šalių. Projekto komandoje dirbo ir šio tinklaraščio autorė Staselė Riškienė.

Projekte dalyvavusiems švietimo specialistams buvo pateikti 3 pagrindiniai klausimai:

  1. Kokios tendencijos bus reikšmingos Europos mokykloms organizuojant ugdymo procesą ir kokią įtaką jos darys švietimo strategijoms, lyderystei bei veiklai per ateinančius penkerius metus.
  2. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidurs Europos mokyklos per ateinančius penkerius metus ir kokią įtaką jie darys švietimo strategijoms, lyderystei bei veiklai.
  3. Kokios technologijos bus svarbiausios organizuojant mokymą, mokymąsi ir kūrybinę tiriamąją veiklą per ateinančius penkerius metus? Kokios technologijos, dabar plačiai naudojamos kituose sektoriuose ar atskirose Europos šalyse, galėtų būti sėkmingai taikomos visose Europos bendrojo lavinimo mokyklose, siekiant praturtinti ugdymo procesą ir padaryti jį efektyvesniu.

Įvairių sričių švietimo ekspertai savo įžvalgomis dalinosi bendroje internetinėje darbo erdvėje, pagrįsdami jas nacionalinių, regioninių ar vietos projektų pavyzdžiais, savo ar kolegų patirtimi, nuorodomis į straipsnius ar mokymosi išteklius, o vėliau, analizuodami pateiktas įžvalgas bei jas apibendrindami, išskyrė svarbiausias tendencijas, iššūkius ir technologijas.

Tendencijos. Ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius penkerius metus Europos mokyklos privalo skubiai imtis veiksmų ir keisti mokytojų vaidmenį bei skatinti inovacijas klasėse, kad būtų pasinaudota augančiu socialinės žiniasklaidos vaidmeniu, atviraisiais švietimo ištekliais, mišraus bei internetinio mokymosi galimybėmis ir vis plačiau naudojamu duomenimis grindžiamu mokymusi bei vertinimu.

Iššūkiai. Švietimo ekspertai įvertino, kad IKT įtraukimas į mokytojų rengimo programas ir mokinių skaitmeninės kompetencijos ugdymas yra įvykdomos užduotys. Sudaryti tikroviškomis situacijomis grindžiamo „autentiško“ mokymosi galimybes ir derinti formalųjį ir neformalųjį švietimą trumpuoju laikotarpiu bus sunkiau. Sunkiausia – gerinti kompleksinio mąstymo ugdymą ir užtikrinti, kad mokiniai aktyviai dalyvautų mokymosi veiklos rengime.

Technologijos. Tyrimo grupė prognozuoja, kad debesijos kompiuterija ir planšetiniai kompiuteriai per metus taps įprastu dalyku daugelyje Europos mokyklų, o mokymasis žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir derinant fizinę bei virtualią aplinką taps neatsiejama mokymo dalimi per ateinančius dvejus ar trejus metus. Ekspertai teigia, kad gali prireikti iki penkerių metų, kol bus sukurtos nuotolinės ir virtualiosios laboratorijos ir parengtos strategijos, kaip skatinti mokinius aktyviai dalyvauti rengiant jų mokymosi veiklą.

Ataskaitoje pastebima, kad planšetiniai kompiuteriai sparčiai keičia stacionarius bei nešiojamus, o liečiami ekranai tampa mokiniams patogiausiu ir prieinamiausiu sąveikos su informacija būdu. Šioje kategorijoje neabejotinai pirmauja planšetės iPad , kurių jau dabar yra parduota daugiau nei 170 milijonų, o iki 2016 metų numatomas augimas iki 366 milijonų. Daugumoje Europos mokyklų sėkmingai diegiamos iniciatyvos 1:1 (kai kiekvienas mokinys bei mokytojas naudojasi asmeniniais mobiliais įrenginiais) ir BYOD (liet., atsinešk savo mobilųjį įrenginį), o įvairios leidyklos bei kompanijos siekia kurti kuo patrauklesnį ir prieinamesnį ugdymo turinį. Ataskaitoje pabrėžiamas kompanijos Apple dėmesys švietimui ir ugdymo turinio kūrimui bei sklaidai su nemokamais įrankiais iBooks Author ir iTunes U.

Kadangi planšetiniai kompiuteriai vis tobulėja ir jiems jau sukurta daug puikaus edukacinio turinio, vis daugiau šalių į savo strateginius planus įtraukia mokyklų aprūpinimą planšetėmis. Švedija, Norvegija ir Ispanija ataskaitoje pristatomos kaip plačiausiai diegiančios iniciatyvą 1:1, o Prancūzija, Belgija ir Turkija – turinčios plačiausių užmojų šioje srityje. 2013 metais net 19 Europos šalių buvo vykdomi pilotiniai iniciatyvos 1:1 projektai, kuriuose dalyvavo 47,000 mokyklų ir 17,500,000 mokinių. Daugeliu atveju šie projektai buvo inicijuoti šalies ir/arba regiono valdžios institucijų su visa reikiama parama mokykloms: mokymais mokiniams, mokytojams bei tėvams, logistika ir kt. pagalba.

Ši ataskaita skirta ministerijoms, valdžios institucijoms ir mokyklų vadovams. Tikimasi, kad jie vadovausis joje pateiktomis rekomendacijomis kurdami švietimo strategijas, planuodami investicijas į švietimo tobulinimą bei siekdami aukštesnių ugdymo veiklos rezultatų. „Šioje ataskaitoje pateikiama naudingų įžvalgų ir gairių politikos formuotojams ir mokyklų vadovams, atkreipiant jų dėmesį į būtinybę naudotis skaitmeniniais ir atviraisiais ištekliais. Europa turi dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad mūsų jaunoji karta tinkamai pasirengtų savo būsimai profesinei veiklai“, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou. Ar šiomis rekomendacijomis vadovausis Lietuva, pamatysime per ateinančius metus.

Straipsnis parengtas cituojant pranešimą žiniasklaidai. Visą ataskaitą anglų kalba siųskitės iš čia.